kraupauti

kraupauti, -auja, -avo intr. bijoti, būgštauti (?): Jau nieko nekraupauk, jau nenugrimsi toj laivėj savo MP259. Nesisylvartuokim, nieko nekraupaukim MP80. Tai tas gudrus žaltys, ir kada geluonį leidžia, tai dar meilinasi? – tarė kraupaudamas kunigaikštis rš.